- dūstelėjimas
- dū́stelėjimas sm. (1) 1. atsikvėpimas: Tarp pirmojo ir paskutiniojo žmogaus dūstelėjimo J.Jabl. 2. → dūstelėti 2: Lengvi vėjo dūstelėjimai judino valtį rš. Nulėpę lapai troško šviežio oro dūstelėjimo rš. Giedras pavasaris savo šiltu dūstelėjimu atgaivino visą gamtą LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.